ĮžvalgosŠriftų kūrimas9 min.

Lietuviškos raidės nėra devynių ženklų darbas.

Matoma abėcėlė yra tik pirmas patikrinimas. Naudojamas plėtimas turi išlaikyti kiekvieno sutarto stiliaus piešinio logiką, tarpus ir elgseną.

Akropolis Script raidės ir ženklai

Lietuvių kalba prideda devynias raides: ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū ir ž. Bet kiekviena turi didžiąją ir mažąją formą. Jei šeimoje yra Regular ir Medium, o abi dar turi normalų bei Condensed variantą, paprasta matematika jau duoda 9 × 2 × 4 = 72 piešinius ir patikras. Kursyvas, papildomi svoriai ar pločiai šį skaičių daugina toliau.

1. Devynios raidės yra inventorius, ne projekto apimtis.

Pirmas klausimas nėra „kiek raidžių trūksta?“, o „kuriuose šeimos nariuose jos turi atsirasti?“. Vienas Regular, du svoriai, keturi pločiai ar variable font erdvė yra visiškai skirtingos apimtys. Jeigu organizacijai reikia ir latvių, estų ar lenkų kalbos, ženklų rinkinys dar kartą keičiasi.

Prieš piešimą surašomi konkretūs stiliai, kalbos ir failai. Taip neatsitinka dažna situacija, kai desktop Regular jau rodo lietuvišką tekstą, o Medium, Condensed ar webfont vis dar turi skyles.

2. Darbo sunkumą pirmiausia pasako pats šriftas.

Švarus sans serifas dažniausiai yra paprasčiausias atvejis. Serifiniame šrifte reikia suderinti daugiau brūkšnio storių, terminalų ir smulkių optinių perėjimų. Connected script turi kitą sudėtingumą: ženklas privalo ne tik atrodyti teisingai, bet ir natūraliai įeiti į ankstesnę raidę bei išeiti į kitą.

Jei šaltinyje jau yra tvarkingi caron, macron, dot ir ogonek komponentai, naujos formos gali būti komponuojamos greičiau. Jei jų nėra arba esamos detalės pačios netvarkingos, jas reikia susikurti ir išbalansuoti nuo nulio.

3. Uždėti varnelę neužtenka.

Ogonek naudojamas ą, ę, į ir ų; caron – č, š ir ž; taškas viršuje – ė; macron – ū. Automatinis komponentas tik padeda pradėti. Nosinė gali per giliai įkristi į raidę, varnelė – būti per sunki ar per aukšta, o didžiajai ir mažajai formai tas pats pastūmimas beveik niekada netinka vienodai.

Kiekviena forma vertinama optiškai šalia kitų raidžių. Serifinis šriftas čia ypač negailestingas: kelių storių brūkšniai ir smulkios detalės turi susijungti taip, kad naujoji raidė neišduotų, jog buvo pridėta vėliau.

4. Kiekvienas svoris, plotis ir kursyvas daugina darbą.

Regular ir Medium nėra vien tik storesnė bei plonesnė to paties kontūro versija. Condensed keičia erdvę aplink diakritiką, kursyvas – jos kampą ir padėtį, o labai sunkūs svoriai mažina vidines ertmes. Wide, Extended ar Ultra Wide šeimose keičiasi proporcijos ir optinis ritmas.

Variable fonte dar tikrinama, kas vyksta tarp masterių. Galiniai taškai gali atrodyti gerai, bet tarpinis instance iškraipyti nosinę ar užspausti caron. Todėl kaina ir terminas tiesiogiai priklauso nuo stilių, svorių bei ašių skaičiaus.

5. Nauja raidė turi elgtis kaip šrifto dalis.

Po piešimo lieka sidebearingai, kerningas, Unicode reikšmės, mark positioning, OpenType elgsena, pavadinimai ir versijos. Connected script atveju vienos klasės neužtenka: kai norima gyvo, pulsuojančio jungimo, tenka tikrinti atskiras poras, pradžias, pabaigas, ligatūras ir stilistines alternatyvas.

Testas nėra vien A–Ž lentelė. Reikia tikrų lietuviškų žodžių, produktų pavadinimų, kainų, datų, antraščių didžiosiomis ir ilgesnio teksto. Tik didelis žodžių bei porų kiekis parodo, kur naujos raidės dar iškrenta iš ritmo.

6. Pirmiausia tikrinamas fontas, paskui jo reali darbo vieta.

Pagrindinė techninė patikra vyksta „FontLab“: kontūrai, komponentai, kerningas, OpenType funkcijos ir eksportai. „Adobe“ programose atliekamas praktinis double-check. „Canva“, „Office“ ar kita platforma testuojama tada, kai klientas ten realiai dirba arba jau turi konkrečią klaidą.

Licencija ir leidimas modifikuoti tikrinami prieš darbą, ne jo pabaigoje. Toliau skaitykite Ar galima modifikuoti licencijuotą šriftą? arba peržiūrėkite šrifto sutvarkymo ir adaptavimo paslaugą.

Prieš nustatant apimtį

Trys praktiniai klausimai.

Ar fontų programa gali automatiškai sukurti lietuviškus ženklus?

Programa gali sujungti komponentus ir parodyti trūkstamus glyphus, tačiau ji nenusprendžia, ar diakritika, tarpai, interpolacija ir ryšiai tarp šeimos narių yra vizualiai teisingi.

Ar lietuviškam plėtimui reikia perpiešti visą šriftą?

Dažniausiai ne. Tikslas yra tiksliai pratęsti esamą logiką. Platesni piešinio pakeitimai derinami atskirai, jei nauji ženklai negali išvengti šaltinio problemų.

Kiek šrifto failų reikia patikrinti?

Reikia tikrinti kiekvieną į leidimą įtrauktą stilių, svorį ir variable font konfigūraciją. Vienas gerai veikiantis Regular nepatvirtina likusios šeimos.

Šriftų adaptavimas

Pirmiausia surašykite kalbas, failus ir programas.

Atsiųskite turimą licenciją, šriftų ar šaltinių inventorių, reikalingas kalbas, stilius ir programas, kuriose šeima turi veikti. Tai parodys, ar reikia kalbos plėtimo, platesnio adaptavimo ar naujo šrifto.

Aprašyti šrifto poreikį